- noringas
- norìngas, -a adj. (1) K, J, nóringas (1)
1. R turintis noro; su noru, mielai, stropiai ką darantis: Aš toks nenóringas šiandien keliauti Vkš. Vaikas nenorìngas (nelinkęs) ant mokslo KII39. Reikia turėti noringą širdį ir gerą valią Jn. Dvasia yra noringa, bet kūnas yra silpnas BPI366. Idant aš tuo noringesnis ir pilnesnis visados būčia pildymop prisakymų tavo DK145. Ponas bus noringesnis apšviest biednas akis tavo MP104.
norìngai adv. K, nóringai DP475: Knygos ... labai noringai perkamos A1884,374. Mes noringai dovanojame kitam tą, kas mums patiems nereikalingas Blv. Ir maža noringai duot rūpinkis SPII105. Tu taip norìngai dirbi Pkr. Arklys noringai bėgo prunkšdamas LzP. Nenoringai jis tą padarė Šn.2. su noru daromas: Darykime tai su noringomis apieromis Ns1857,6. ║ savo noru, laisva valia daromas: Kaip sunkiu yra grieku kiekvienas užmušimas noringas brš.norìngai adv.: Norėtinai, noringai, liuosanoringai SD40.
Dictionary of the Lithuanian Language.